Gyd. Kristina Jasmontienė

Jogurtas – ko gero vienas iš produktų, be kurio sunkiai įsivaizduojame savo pusryčių stalą, jis skanus, maistingas ir sveikas. Be to jogurtą patogu turėti kelionėje, jis tinka ir vaikams ir suaugusiems.

Šiek tiek istorijos…

Jogurto atradimo laikas nėra tiksliai žinomas, neaišku kas pirmieji pradėjo jį gaminti, tačiau neabejojama, jog jis buvo vartojamas dar prieš atsirandant žemdirbystei. Pasiekęs Europą, jogurtas buvo vertinamas gydant žarnyno ligas. Tačiau iki praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Vakarų šalyse jo buvo suvartojama palyginus nedaug. Jogurtas išpopuliarėjo pradėjus jo gamyboje vartoti vaisių skonio sirupą. Tikras jo “aukso amžius” prasidėjo septintajame dešimtmetyje, pradėjus jogurtą skaninti natūraliais vaisiais. Taip buvo surastas vartotojui priimtiniausias skonis.

Ką turėtume žinoti apie jogurtą, kaip teisingai išsirinkti iš gausybės gamintojų siūlomų rūšių ir skonių?

Jogurtas kaip ir kiti pieno produktai mūsų organizmui naudingiausias kaip vienas geriausiai įsisavinamų baltymų ir kalcio šaltinių. Be abejo jis turtingas ir kitais elementais – magniu, kaliu, kai kuriuose jogurtuose papildomai pridedama ir vitaminų.

Gerai tai, kad jogurtą skirtingai nei pieną gali vartoti laktozės trūkumu besiskundžiantys žmonės, šią patologiją lemia sutrikusi fermento laktazės, kuri būtina laktozei skaidyti, sintezė plonųjų žarnų epitelio ląstelėse. Tai vadinama laktazės deficitu ir pasireiškia pilvo pūtimu, skausmu, viduriavimu išgėrus pieno. Jogurto gerosios bakterijos išskiria fermentų, skaidančių laktozę, dėl ko jogurtas geriau toleruojamas.

Jogurte bakterijos neatsitiktinai, jis gaminamas tam tikroms bakterijų kultūroms rauginant pasterizuotą pieną. Naudojamos Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilicus kultūros – be jų pienas nevirstų jogurtu. Gamybos procese dalyvaujančios bakterijos dar kitaip vadinamos probiotikais, palaiko mūsų žarnyno floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Kai kurių gamintojų jogurtai papildomi ir kitais probiotikais, pvz. bifidobakterijomis, tai dar padidina jų naudą sveikatai. Tai ypač aktualu po antibiotikų vartojimo, lėtinių ligų, virusinių infekcijų, pasireiškusių viduriavimu, kuomet reikia atstatyti normalią žarnyno mikroflorą, tada jogurtas – tikrai puiki išeitis ir pagalba.

Kokį jogurtą rinktis parduotuvėje? Pirmiausia šviežią, turintį mažai, o geriausia neturintį konservantų, trumpai galiojantį, nes ilgai galiojantys jogurtai yra termiškai apdoroti, todėl juose nėra gerųjų bakterijų, taigi ir nauda iš tokio jogurto nedidelė. Žinoma, būtina atkreipti dėmesį į etikėtėje nurodytus maistinių medžiagų kiekius, pasirinkite jogurtą turintį nedaug riebalų, o daugiau baltymų. Ko gero, tai labiausiai aktualu kieknėjantiems ir ne tik, nes itin riebių pieno produktų nerekomenduojama vartoti vaikams, galų gale tiesiog sveikai besimaitinantiems, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sergantiems kepenų ligomis. Kartais mažas riebalų kiekis gali būti kompensuojamas gana dideliu angliavandenių kiekiu, taigi lieknėjantys neapsigaukite, norėdami nusipirkti tikrai dietinį jogurtą rinkitės turintį ne tik mažai riebalų, bet ir kalorijų. Alergiški žmonės turėtų rinktis jogurtą be priedų.

Rinkimės pieno produktus pusryčiams, užkandžiams, per dieną mes turėtume suvalgyti bent vieną porciją pieno produktų. Kodėl tai negalėtų būti jogurtas? Skanaus!

Daugiau straipsnių – dietos.lt