Naujausi

Kavos?

On Balandžio 27, 2012, in Produktai/Receptai, Sveika mityba, by Kristina Jasmontiene
0

Kavos tėvyne laikoma Etiopija. Kavos rūšys skiriamos pagal kavamedžių auginimo vietą (pvz. braziliška, kenijos ir t.t.) arba rūšį (arabika, robusta ir liberika).

  • Arabika – geriausia kava, pasižyminti sodriu skoniu ir puikiu aromatu. Ji auginama kalnų šlaituose, vietose, kur iškrenta daug kritulių. Kavos rinkoje – ji sudaro iki 70 % pasaulinės produkcijos.

 

  • Robustos kavos krūmai auga žemesnėse vietose. Palyginti su arabika, jie auga greitai, atsparūs ligoms ir derlingesni. Robusta dažniausiai naudojama tirpiai kavai gaminti ir paprastai maišoma su kitų rūšių kavos pupelėmis. Šios rūšies kava užima iki 30 % rinkos. Tačiau mūsų parduotuvėse didesnis pasirinkimas yra būtent šios kavos rūšies, nes kaina priimtinesnė vartotojui.

 

  • Liberika – yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Kava gana prasto skonio, o pupelės naudojamos kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti. Ji užima tik 1% pasaulinės produkcijos.

Rekomenduojama kavos gerti iki trijų puodelių per dieną – t.y. kofeino gauti iki 300 – 400 mg/d. Teigiamos kavos savybės visiems žinomos, tačiau neturėtų piktnaudžiauti:

  • Nėščiosios ir maitinančios.
  • Turintys aukštą kraujo spaudimą, sergantys širdies ligomis, ar turintys padidėjusį cholesterolio kiekį.
  • Sergantys psichikos ligomis ar kenčiantys nuo nemigos.
  • Išgėrę puodelį kavos nepamirškite išgerti papildomą puodelį vandens, kad kompensuoti skysčių netekimą.

Įdomu:

Tikros espresso kavos puodelyje, kur kavos 25 – 30 ml, kofeino mažiau nei 200 ml puodelyje kavos, paruoštos tik iš vieno arbatinio šaukštelio robusto rūšies kavos užpiltos verdančiu vandeniu. Tai labiausiai susiję su tuo, kad kofeinas vandenyje ištirpsta geriau. Taigi gerdami „silpną“ kavą kofeino galime gauti daugiau nei išgėrę puodelį taip vadinamos „stiprios“ kavos…

 

 

Kūno sudėties T-SCAN analizė

On Balandžio 19, 2012, in Dietos/Kaip numesti svorio, Gydytojams, by dietossistema
0


Laikantis gydytojo dietologo sudarytos Lieknėjimo programos, periodiškai tikrinamas riebalų kritimas, vertinamas riebalų degimo efektyvumas. Tai daroma atliekant kūno sudėties analizę T-scan aparatu – kūno sudėties analizatoriumi (aparatas parodytas paveikslėlyje).

Dietologijos klinikoje kūno sudėties analizė lieknėjančiam atliekama rečiausiai kartą per mėnesį. Su T-SCAN aparatu nustatome:
• kūno svorį
• standartinį svorį
• kūno masės indeksą
• procentinę riebalų išraišką
• kūno sudėjimą
• liesąją kūno masę
• riebalų masę
• raumenų masę
• mineralų masę
• baltymų masę
• bendrą kūno vandens kiekį
• segmentinę raumenų/riebalų analizę
• riebalų pasiskirstymą (lygiais)
• juosmens ir klubų santykį (pilvinį nutukimą)
• kūno sudėjimą (14 tipų)
• biologinį kūno amžių
• bazinę medžiagų apykaitą
• rekomenduojamą paros kcal kiekį
• mitybos įvertinimą
• svorio, riebalų ir raumenų viršsvorį /trūkumą

SVARBU: Lieknėjama netenkant riebalų ir to, kas vadinama “neriebaline mase”, t.y. organizmo skysčių ir raumenų. Jeigu svoris krenta labai greitai (daugiau nei 5 kilogramai per mėnesį), pirmiausiai netenkama skysčių bei raumenų. Ši taisyklė negalioja daugiau kaip 90 kg sveriantiems žmonėms.

Greitai lieknėjama tik labai stirpiai sumažinus kalorijų kiekį. Jeigu kalorijų ilgą laiką gaunama mažiau negu reikia bazinei medžiagų apykaitai (kalorijų kiekis reikalingas ramybės būsenos organizmo funkcijoms užtikrinti), organizmas “puola į paniką” ir stengiasi išsaugoti energiją duodančias atsargas (riebalus).

Lieknėjant palaipsniui, organizmas naudoja riebalų atsargas, o raumenis saugo. Manoma, kad greitas Lieknėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės priauga svorio po to, kai greitai jo netenka.

Idealiausia, kai lieknėjant netenkama 50-75 procentų riebalų ir ne daugiau kaip 25-50 procentų neriebalinės masės. To galima pasiekti lėtai, nuosekiai laikantis Liekėjimo programos, kurios tikslas – riebalinės masės mažinimas.

 

 

 

 

Masažai Utenoje

On Balandžio 11, 2012, in Dietos/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

Rekomenduojame naują masažo saloną Utenoje Figurainn.

Daugiau informacijos rasite puslapyje www.figurainn.lt

 

Lieknėjame: ar galima angliavandenių?

On Balandžio 10, 2012, in Dietos/Kaip numesti svorio, Produktai/Receptai, by Kristina Jasmontiene
0

 

Žodis angliavandeniai, kiekvienam iš mūsų sukelia skirtingas emocijas ir mintis. Vieni galvoja apie šokoladą ir kitus saldumynus, liesėjantys tikriausiai puola žegnotis ir atsiprašinėti savęs, kad iš vis tokia mintis kilo. Gal kiek ir perlenkiu, bet tikrai dalis tiesos šiuose žodžiuose yra. Tai ar iš tiesų tie angliavandeniai tokie blogi?

Reikėtų pradėti nuo to, jog visi angliavandeniai skirstomi į paprastuosius – lengvai įsisavinamus, dar kartais vadinamus cukrais (saldainiai, šokoladas ir pan.), kiti gi – kompleksiniai angliavandeniai. Pastariesiems priklauso duonos produktai, kruopos, bulvės ir t.t.

Vyrauja nuomonė, kad angliavandenių valgantys žmonės dažniausiai turi antsvorio, ar yra nutukę, todėl liesėjantys įsitikinę, kad svorio neteks tik kankindami save griežta dieta be angliavandenių. Tai tikrai nėra taisyklė ir vengti ar visai atsisakyti angliavandenių nėra reikalo.

Angliavandeniai – mūsų organizmo kuras, o kaip žinome tuščiu benzino baku mašina nevažiuoja, taigi ir  mūsų organizmo normaliai veiklai reikalingas kuras – gliukozė, kurią greitai gauname skaldydami angliavandenius. Jų trūkstant galime jausti silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį ir daugeliui puikiai padeda saldainis ar šokolado gabaliukas. Visai nekeista – saldumynai greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje ir aprūpina tam kartui energija. Tai išeitis, bet neracionali.

Kodėl mitybos specialistai rekomenduoja vartoti kuo daugiau duonos, kruopų, o ne saldumynų, pasakysite – juk tai irgi angliavandeniai? Atsakyti lengva – duonoje, kruopose ir kt. be angliavandenių yra ir baltymų bei riebalų, be to tai puikus B grupės vitaminų ir maistinių skaidulų šaltinis, tuo tarpu kai paprastuose saldumynuose viso to tikrai nesurandame, o vietoj gerų medžiagų dažniausiai gauname gana daug riebalų ir nereikalingų kalorijų. Taigi skiriasi maistinė vertė. Kam valgyti mažos maistinės vertės maistą, kai galime pasirinkti tikrai gerą ir naudingą produktą?

Mitybos piramidė šiuos skirtumus geriausiai vaizduoja – duonos produktai, grūdiniai, bulvės, javainiai, makaronai užima didžiausią piramidės dalį, jų rekomenduojama valgyti 6 – 9 porcijas per dieną, kai tuo tarpu saldumynus rekomenduojama riboti ir vartoti tik retkarčiais. 1 kompleksinių angliavandenių porcija – tai riekelė duonos arba pusė puodelių virtų kruopų, 100 g virtų makaronų, ar 1 vidutinio dydžio bulvė. Su angliavandeniais kiekvienas mūsų turi gauti 55 % reikalingo dienos kalorijų kiekio. Tai visai nesunku, juk sudėtiniai angliavandeniai – puikus pusryčių patiekalas ir sveikos bei žvalios dienos laidas. Ruoškite kruopų košes, skanaukite dribsnius, valgykite duoną – tai puikus ir sveikas energijos šaltinis dienos pradžiai. Pietums ar vakarienei kaip garnyras prie mėsos ar žuvies puikiai tiks bulvės, ryžiai, grikiai ar makaronai. Be abejo nereikia pamiršti saiko. Skanaus!

 

 

Sulos mėgėjams

On Kovo 20, 2012, in Produktai/Receptai, Sveika mityba, by Kristina Jasmontiene
0

Sula – natūralus produktas, pranešantis apie prasidedantį pavasarį. Šiais pramonės laikais retai pasitaiko galimybė išties patikėti, kad produktas natūralus – jo gavybai tikrai nereikalinga sudėtinga technika ar sintezė. Visą darbą padaro gamta.

Dar senovėje sula buvo vertinama kaip pirmas vitaminų šaltinis po šaltos ir sunkios žiemos. Ir ne be reikalo – tai išties unikalus gėrimas savo maistine verte: mažai kaloringas (100 ml apie 2,4 kcal), jame tėra tik pėdsakai riebalų. Oligosacharidų (fruktozės ir gliukozės) kiekis beržų suloje 1-2%, klevų – 2-4 %, todėl klevų sula saldesnė. Suloje yra platus spektras mineralinių medžiagų – magnio, mangano, natrio, kalcio, kalio, geležies, cinko ir fosforo. Savo chemine sudėtimi klevų ir beržų sula panašios.

Manoma, kad sula mažina kraujospūdį, padeda gydyti lėtines peršalimo ligas, tinka sergant anemija, medžiagų apykaitos ligomis (pvz. podagra), ypač padeda esant inkstų akmenligei, varginant pabrinkimams.

Kadangi sula galime mėgautis tik apie mėnesį – nepamirškite pasinaudoti proga ir šį pavasarį.

 

 

Kaip valyti organizmą, ar reikia tai daryti?

On Kovo 1, 2012, in Dietos/Kaip numesti svorio, Labai vertingas šiukšlynas, by Daiva Pipiraite
2

 

Žmogus turi inkstus, kepenis ir žarnyną. Visi šie organai nuolat valo organizmą, niekas geriau ir efektyviau neišvalys negu tie organai. Juose vyksta tūkstančiai cheminių reakcijų, procesai labai sudėtingi ir tarpusavyje susiję. Tik tie, kurie visiškai nesusimąsto apie tai, kad galbūt ne viską žino apie organų veiklą, drįsta kištis į tų organų darbą (šiuo atveju žarnų). Bet koks profaniškas kišimasis yra pavojingas ir labai neatsakingas elgesys.

Išsivalai žarnyną – ir kas po to? Kas nuo to geriau? Savijauta geresnė? Žarnų floros pakitimai, imuniteto nusilpimas, besikartojantys viduriavimai arba atvirkščiai – užkietėjimas, elektrolitų disbalansas, silpnumas, galvos svaigimas, ritmo sutrikimai. Ilgalaikio svorio sumažėjimo – jokio. Teisingai valgykim ir savijauta bus gera ir svoris bus mažesnis.

Žarnų ištuštinimas (ne joks ten ne organizmo valymas) reikalingas tuomet, kai reikia atlikti žarnų tyrimus, arba prieš žarnyno operacijas. Jeigu yra vidurių užkietėjimas, yra kitos civilizuotos priemonės su tuo tvarkytis.

Na, džiugu, kad žmonės rūpinasi savo sveikata, nori jaustis sveikesniais. Tačiau, tiesa sakant prisigalvoja savęs kankinimo būdų. Ir tokiomis priemonėmis gydydamiesi (nors niekuo net neserga), grįžta į akmens amžių. Gydytojai dietologai daug kalba apie įpročių keitimą, kad dietos ir visokie valymai kertasi su nuolatinėmis įpročiu keitimo rekomendacijomis.  Tokios priemonės skirtos tiems, kurie nenori daryti nuolatinių pakeitimų mityboje, arba tiems, kurie nesupranta, kad tuos pakeitimus reikia daryti.

 

 

 

 

Kainos nuo 2012.03.01

On Sausio 24, 2012, in Dietos/Kaip numesti svorio, by dietossistema
6

Naujos kainos čia:

http://dietos.lt/prices

 

Stenkimės būti laimingi!

On Gruodžio 22, 2011, in Dietos/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

Pareiga būti laimingiems atliekama blogiausiai iš visų pareigų.

(Robert Louis Stevenson)

Linksmų švenčių linki Dietologijos klinikos kolektyvas!

 

Dar viena graži svorio metimo istorija

On Lapkričio 28, 2011, in Lieknėjimo istorijos, by dietossistema
0
Eglė

Tėvų šeimoje visada būdavo 3 valgymai – pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Pietums visada būdavo šiltas maistas, todėl nemanau, kad šeimos mitybos įpročiai įtakojo mano antsvorį.

Gimiau didelis kūdikis, tačiau ilgainiui išaugau ir iki pat paauglystės buvau liekna. Medžiagų apykaita buvo labai greita, tačiau septyniolikos metų suleidus hormonų dozę, mano medžiagų apykaita sulėtėjo, bet mitybos įpročiai nepakito – valgiau nemažai. Svoris pradėjo augti. 17‘os metų mano ūgis buvo 168 cm, svoris 48 kg, 18‘os – ūgis buvo 176 cm., svoris – 65 kg. Palaipsniui svoris augo ir 30‘ies aš jau svėriau 88 kg. Pagrindinis maitinimasis tekdavo vakarui, nepusryčiaudavau, valgydavau tik 2 kartus per dieną – tai tikriausiai ir užaugino mano svorį :) . Turėdama antsvorio, žinoma, jaučiausi diskomfortiškai.

Sveikatos sutrikimų neturiu. Svorį bandžiau mesti 1 kartą, prieš keletą metų man buvo atliktas maisto toleravimo testas, pagal kurį laikiausi dietos ir per 3 mėnesius netekau 20 kg svorio. Dieta buvo pakankamai griežta ir po kurio laiko grįžus prie senų įpročių, per 6 metus vėl svėriau 88 kg.

Pas dietologą nusprendžiau ateiti, nes jie yra savo srities specialistai. Jei dėl širdies sutrikimų žmonės lankosi pas kardiologą, o dėl akių – pas okulistą, dėl antsvorio, mano nuomone, žmonės turėtų kreiptis į dietologą.

Labiausiai sužavėjo tai, kad gydytoja pasiteiravo, kokį maistą aš mėgstu ir mano didelei nuostabai, LEIDO jį valgyti. Mano diena susidėjo iš tų produktų, kuriuos mėgstu – mėsos, žuvies, daržovių. Žinoma, maistą derinau, tačiau niekada nejutau, kad laikausi dietos, tiesiog tarsi nepastebimai mano svoris mažėjo. Papildomai 3 kartus per savaitę plaukiodavau baseine (gydytoja ir vėl patarė sportą, kuris PATINKA), per kartą nuplaukiu 1,5 km. Visų pirma nejaučiu, kad metu svorį :) Antsvorio tiesiog neliko, o valgau skaniai :)

Per 6 mėnesius pas dietologą lankiausi 3-4 kartus. Susitikimų metu, mes apžvelgiame mano naujus mitybos įpročius, aptariame pakitusį svorį, pasvarstome ką galima būtų pakoreguoti arba kuo galima būtų paįvairinti racioną.

Pradinis svoris buvo 88,8 kg, dabar sveriu 68,3 kg. Esu netekusi 20,5 kg per 6 mėnesius. Manau, kad tikslą pasiekiau. Su gydytoja sutarėme, kad galiu numesti daugiausia iki 66 kg. Šio susitarimo ketinu laikytis.

Mesti svorį buvo labai paprasta. Dar kartą noriu paminėti, kad net nepajutau, kad metu svorį. Visą laiką improvizavau, dažnai valgydavau ne namuose (noriu sugriauti mitą, kad laikantis dietos reikia gamintis patiems). Svarbiausia buvo suprasti bendrą principą, maitintis dažnai, valgyti įvairų maistą, neleisti organizmui badauti ir suprasti, kad maitinimasis yra baigtinis procesas, o ne nuolatinis kramsnojimas :)

Ketinu laikytis tų pačių mitybos įpročių, mylėti save ir savo organizmą, pasilepinti nedidelėmis, tačiau skaniomis porcijomis.

Tikėjau savo sėkme nuo pat pradžių. Juk viskas priklauso nuo manęs.

Kai žmonės, norėdami numesti svorio, laikosi įvairių dietų, manau, kad jie veltui stengiasi išradinėti dviratį, paprasčiausia išeitis – kreiptis į savo srities specialistus ir bėgti nuo tų, kurie liepia atsisakyti maisto arba valgyti retai.

Visiems, kas dar nėra susitvarkęs su šia problema patarčiau nebijoti, ryžtis ir skanauti ne tik maistą, bet ir gyvenimą :)

Svarbiausia yra nusiteikimas ir pozityvumas ir mintis, kad taip valgysiu visada. Nereikia stengtis, reikia tik VALGYTI :) .

P.S. Nuoširdžiai dėkoju gydytojai Daivutei :)

 

 

Maistinių medžiagų poveikis imuninei sistemai

On Lapkričio 22, 2011, in Sveika mityba, by Daiva Pipiraite
0

Tyrinėjamos kelios medžiagos, kurios turi įtakos imuninei sistemai ir uždegimo eigai. Viena iš jų, daugeliui girdėta, yra omega-3 riebalų rūgštys. Tyrimai patvirtina, kad šios riebalų rūgštys, moduliuodamos uždegimą, gerina imuninę apsaugą. Kai jų kiekis racione pakankamas, sumažėja prouždegimiškai veikiančių medžiagų. Omega-3 riebalų rūgštys laikomos priešuždegimine priemone, padeda sumažinti uždegiminės būklės atsiradimo riziką. Mūsų racione omega-3 riebalų rūgščių yra 5-20 kartų mažiau, negu turėtų būti. Geriausi omega-3 šaltiniai yra riebi jūrinė žuvis (skumbrė, silkė, lašiša, tunas, sardinės) ir menkės kepenys. Iš augalinių šaltinių omega-3 gausu linų sėmenų aliejuje (45-55 proc. šio aliejaus riebalai yra alfa-linoleno rūgštis), mažiau šių gerųjų riebalų yra sojų, rapsų, graikinių riešutų aliejuje. Saulėgrąžų ar alyvuogių aliejuje šių riebalų labai mažai.

Taigi, 2-3 kartus per savaitę reiktų valgyti riebios žuvies, kasdien vartoti linų sėmenų aliejų, arba vartoti omega-3 papildus.

Kitos imuninį atsaką įtakojančios medžiagos yra gliutaminas, argininas (tai amino rūgštys, baltymų sudedamoji dalis, jos tampa ypač svarbios susirgus, kai organizmas jau kovoja su uždegimu ir sveikimo laikotarpiu), nukleotidai. Šių medžiagų poveikis tyrinėjamas esant sunkioms būklėms, todėl rekomendacijų kiek jų reikia gauti nėra. Tuo labiau, kad šios medžiagos labai plačiai paplitę maiste, juk gliutaminas, argininas yra baltymus sudarančios amino rūgštys, o nukleotidai yra DNR ir RNR sudedamoji dalis.

Imuniniam atsakui svarbūs ir mikronutrientai: vitaminai A, B6, B12, C, D, E, taip pat folio rūgštis, geležis, cinkas, varis, selenas. Negalima išskirti vieno kažkurio didesnės reikšmės, reikalingi visi. Tik vartojant įvairų maistą, arba naudojant maisto papildus, galima gauti visų medžiagų spektrą.

Susirgus, racionas turi būti maksimaliai vertingas. Tai reiškia, kad maistas turi nešti įvairių naudingų medžiagų, nereiktų vartoti taip vadinamų tuščių kalorijų. Pvz. cukraus, ar jo turinčių saldumynų. Vėl gi, svarbu gauti kuo daugiau omega-3 riebalų rūgščių, kurios teigiamai veikia uždegimą, ir atitinkamai kuo mažiau sočiųjų riebalų (gyvūninės kilmės  – mėsos riebalų, paukštienos riebalų) bei kuo mažiau omega-6 riebalų (saulėgrąžų aliejus). Taigi, stengtis valgyti lengvai virškinamos, nekeptos riebios žuvies ir liesos mėsos, paukštienos, kiaušinių. Tai suteiks vertingų omega-3, kitų imunomoduliatorių. Esant apetito stokai, anoreksijai, galima bent jau gerti saldintą arbatą, tai suteiks nors šiek tiek energijos. Nereiktų gerti labai karštų arba šaltų gėrimų. Maistą reiktų valgyti pertrintą, tyrelės konsistencijos. Sultinys nėra vertingas sergant, jeigu valgoma sriuba, ji turi būti kuo tirštesnė, pertrinta. Pertrintoje tyrelėje gali būti ir liesos mėsos, bulvės, ar kruopos, morkos ar žiediniai kopūstai, brokoliai, morkos, kitos lengvai pertrinamos daržovės.

 


 

 

 

 

 
« Previous Entries